Baltoji banga-Naujienos

Už šešėlinės ekonomikos slepiasi korupcija ir žmonių apiplėšinėjimas. Tai reiškia, kad šalis vystosi lėčiau, gyventojai uždirba mažiau ir valstybė gali suteikti mažiau paslaugų savo piliečiams. Kova su korupcija, šešėlio mažinimas yra ir verslo atsakomybė. Lietuva jau pribrendo skaidriam ir atsakingam verslui.

Iniciatyvą globojanti J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Naujienos

2017 12 13

Kalėdinės verslo dovanos: kaip nepaslysti?


Rinkdami dovanas verslo partneriams prieškalėdinio laikotarpio skuboje, galime pamiršti, kodėl iš tiesų renkamės dovanoti, kokia yra dovanos prasmė. Todėl dovanų paieškos ir pats dovanojimas gali virsti chaotišku, neapgalvotu veikimu. Ką daryti, kad dovanojimas taptų etiška, atsakinga ir vertę kuriančia įmonės kultūros dalimi? 

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovės Ievos Lapeikienės teigimu, svarbu, kad visi įmonės darbuotojai suprastų, kokias dovanas ir kodėl įmonė dovanoja, o jas gaudami jaustųsi gerai, žinodami, kokių dovanų vertėtų maloniai atsisakyti. „Aiškiai reglamentuota įmonės dovanų politika padeda užtikrinti skaidrumą ir suvaldyti riziką, kad tiek teikdami, tiek gaudami dovanas įmonės darbuotojai nepatektų į šešėlio zoną“, – sako I. Lapeikienė.

Pirmas žingsnis – dovanų politika

Įmonės, kurios vadovaujasi dovanų politika, ne tik stiprina savo organizacijos reputaciją, patikimumą ir sąžiningumą, bet ir kuria verslo kultūrą. Specialiųjų tyrimų tarnybos kartu su verslo bendruomene parengtame antikorupcijos vadove verslui nurodoma pagrindinė verslo dovanų politikos taisyklė – visos dovanos turi būti teikiamos (gaunamos) bona fide (lot.), tai yra – gera valia, atvirai, sąžiningai, be jokių užslėptų kėslų. Be to, turėtų būti uždraustos bet kokios dovanos, kurių suteikimas ar gavimas galėtų turėti įtakos tarpusavio verslo sandoriams, paveiktų priimamus sprendimus.

„Etiško verslo požymis – į dovaną žvelgti kaip į komunikacijos, bet ne poveikio priemonę. Tad tiek darbuotojams, tiek organizacijos partneriams pravartu perteikti įmonės dovanų politiką. Tam, kad išvengtumėte nesusipratimų ar klaidingų interpretacijų, patartina raštu išdėstyti ir viešai paskelbti (pavyzdžiui, savo interneto svetainėje) apie tai, kokio pobūdžio ir vertės dovanos priimtinos įmonėje, taip apsidrausite nuo nepatogių situacijų ateityje“, – sako I. Lapeikienė.

„Telia Lietuva“ B2B marketingo vadovo Aleksandro Golod įsitikinimu, verslo dovanų tikslas yra ne tik išreikšti padėką ir pagarbą, dovanos vaidmuo ypatingai didelis komunikacijoje: dovanodami mes siunčiame tam tikrus jausmus ir įspūdžius. „Pravartu ne tik atsakyti į klausimą, kodėl dovanojame, bet ir ką norime, kad gavėjas pagalvotų, kokią emociją pajustų, kaip prisimintų mūsų įmonę. Renkant dovaną svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar ji dovanojama asmeniui, ar komandai, ar visai įmonei. Į tai reikia atsižvelgti ir vertinant paties gavėjo vidinę dovanų politiką, etiką“, – teigia jis.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, verslo etiketo ekspertės dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės teigimu, dovanos versle atsirado siekiant sustiprinti prekybinius ryšius: „nors dovana oficialiai yra skirta pagerbti verslo partnerį, parodyti jam dėmesį, tačiau tikroji priežastis, kuri išlieka aktuali iki šiol yra padėti partneriui mus įsiminti ir išsiskirti iš daugelio.“

Ko nedera dovanoti?

Verslo etiketo ekspertai pabrėžia, jog būtina skirti asmenines ir verslo dovanas. Verslo aplinkoje negalima dovanoti įpareigojančių ar asmeninių dovanų (šalikėlių, papuošalų, drabužių, kosmetikos). „Gavęs dovaną žmogus neturi pasijusti nejaukiai. Vertinant kraštutinius atvejus – negalima dovanoti gyvūnų, o pagalvojus apie teisinius aspektus – ir alkoholio“, – sako Ž. Sederavičiūtė-Pačiauskienė.

Atvejus, kada dovana tampa nebe dovana, o gali būti suprantama, kaip priemonė poveikiui daryti, apibrėžia Lietuvos teisės aktai. Ypatingą dėmesį turi atkreipti įmonės, dirbančios verslas – valstybei (B2C) segmente. „Net neturėdami piktų kėslų, dovanodami galite patekti į nemalonią situaciją, todėl dovanų šiame sektoriuje geriau iš viso vengti“, – komentavo Ramunė Paukštienė, STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė.

Kalėdos – gerų darbų metas

Puoselėdami dovanojimo kultūrą, galime prisidėti ir prie socialinių iniciatyvų. Pastebima, kad įmonėse vis labiau populiarėja kalėdinės labdaros mugės, kai darbuotojai gali įsigyti dovanų iš socialinio verslo ar NVO, arba patys pardavinėja savo gaminius, o surinktos lėšos aukojamos. „Taip kuriamas ne tik Kalėdų jausmas, bet ir įmonės kultūra“, – teigė VšĮ „Geri norai“ partnerė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Anot jos, vis dažniau matomas įmonių noras rinktis atsakingas dovanas ar dovanų biudžetą skirti labdarai.

Socialinės dovanos puikiai papildo tradicines verslo dovanas, o Kalėdų laikotarpyje padeda atspindėti šio meto dvasią ir nuotaiką. Socialinės dovanos – parama kažkam, kam reikia pagalbos vietoje daikto, suvenyro ar pramogos – turi būti tinkamai pateikiamos. Ž. Sederavičiūtės-Pačiauskienės teigimu, sveikintina, jei įmonė, pabrėždama savo vertybes, nusprendžia vietoje dovanų Kalėdų proga, skirti dėmesį ir išteklius paramai. „Paramos gavėjas turi būti aptartas, šiai paramai žmonės turi pritarti, nes tai gali būti susiję su žmonių vertybėmis, požiūriu, kuo jie tiki, kam pritaria. Norėdami tokią dovaną įteikti išorės partneriui, reikia gerai apgalvoti, kaip teisingai ją pateikti“, – teigia ji.

Visgi reikėtų vengti „parodomojo“ gerumo, kai gražios veiklos daromos vien dėl įvaizdžio. Dovanodami galime kurti papildomą vertę tiek savo įmonei, tiek dovanos gavėjui, tiek ir dovanos tiekėjui. „Pavyzdžiui, darbuotojų vaikams galima dovanoti knygeles, kurios parašytos Brailio raštu, taip ne tik ugdysite vaikų jutimus, empatiją, bet ir padėsite organizacijai, globojančiai žmones su regėjimo negalia“, – pasakojo J. Ribisnskaitė-Glatzer.