Skaidrumas ir antikorupcija privačiame sektoriuje postkarantino pasaulyje
Pasaulio vyriausybėms svarstant, apie gyvenimą po karantino ir skubant leisti kuo didesniam skaičiui įmonių atnaujinti veiklą, stiprinti pasaulinę prekybą ir suaktyvinti ekonomiką, net jei dienos bėgyje prognozės apie visuotinį nuosmukį tampa aiškesnės, skaidrumas, kaip viena iš kertinių verslo vertybių neliks nuošalyje.
Gemma Aiolfi, Bazelio valdymo instituto (Basel Institute on Governance) atitikties, įmonių valdymo ir kolektyvinių iniciatyvų vadovė svarsto, koks bus pandemijos poveikis įmonių sveikatą ir gerovę palaikantiems vaistams – skaidrumo ir antikorupcijos standartams. Penki įmonės etikos ir skaidrumo standartų scenarijai, kuriuos verta prisiminti atitikties specialistams ir įmonių vadovams.
1) Įstatymas liks įstatymu. Jei organizacija imsis netinkamos veiklos, tariamai dėl sunkumų, kuriuos sukėlė pandemija, „Covid-19“ nebus tinkamas pasiteisinimas. Nė viena įmonė neturėtų pamiršti jau įdėtų pastangų kuriant skaidrumo standartus savo veikloje.
2) Skaidrumas – konkurencinis pranašumas. Bendrovės, kurios gali prisitaikyti, skatina „kalbėti“ ir, kaip žinoma, taiko etišką ir tvarų požiūrį į verslą, įskaitant griežtus kovos su korupcija principus, tikriausiai turi geresnes galimybes atlaikyti ekonomikos nuosmukį – nors kai kurios įmonės vis tiek patirs sunkumų, nepaisant jų standartų. Bendrovės, turinčios gerai parengtas ir brandžias atitikties programas, gali imtis iniciatyvos padedant kitiems atitikti tuos pačius standartus vykdant kolektyvinius kovos su korupcija veiksmus ir taip padedant suvienodinti konkurencijos sąlygas.
Natūralu, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms pavyks tęsti verslą, antikorupcijos politika, skaidrumo standartų diegimas nebus svarbiausių darbų sąrašo viršuje, tačiau verslo išlikimo būdas neturėtų būti gerosios patirtis sąskaita. Aiškios vertybinės nuostatos, ar net minimalūs standartai, kuriais įmonė vadovaujasi visada bus patrauklesnės investuotojams, siekiant užmegzti naujas verslo partnerystes ar plėtojant savo galimybes patekti į naujas rinkas.
3) Išaugusi valstybės parama ir kai kurių pramonės šakų gelbėjimas padidins vyriausybės įtaką įmonių nuosavybėje. Valstybės valdomų įmonių korupcijos rizika yra gerai dokumentuojama, todėl tvirtas deramas patikrinimas ir kritinė valdymo pusė bus ypač svarbūs visose naujose ar net esamose verslo partnerystėse.
4) Stiprėjanti vertikali integracija. Įmonių vadovai stengsis sušvelninti silpnų tiekimo grandinių riziką, turinčią įtakos skaidrumui ir kovai su korupcija. Atitikties pareigūnai, svajojantys apie visapusišką kovos su korupcija valdymo sistemą integruotoje įmonių grandinėje, sužinos, kad, deja, racionalizavus nuosavybės teises nebus pašalinti visi veiksniai, lemiantys kyšininkavimo rizika. Dėl didžiulės šių vertikalių struktūrų ekonominės galios netgi gali kilti rizika. Todėl dar svarbesnis tampa gerasis valdymas, kovos su korupcija ir antimonopoliniai įstatymai bei veiksmingai įgyvendinami atitikties standartai.
5) Politiniai svarstymai apie tai, kas yra valstybės strateginė pramonės šaka, gali pasikeisti reaguojant į pamokas, įgytas dėl matomų trūkumų visuomenės sveikatos sistemose ir tiekimo grandinėse. Strateginėms pramonės šakoms ne visada sveikas artimas ryšys su vyriausybėmis. Tinkamas patikrinimas ir aiškios procedūros padės sumažinti riziką, susijusią su skaidrumu, kyšininkavimu ir konkurencija.