Pandemijos pamokos – kovai su šešėliu

Šiemet į virtualią erdvę persikėlusi akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ pirmadienį surengė konferenciją „Kartu įveiksim!“. Renginyje dalyvavę įvairių sričių ekspertai pažymėjo, kad per koronaviruso sukeltą krizę Lietuvos visuomenėje buvo gausu pavyzdžių, kaip susitelkiant, bendradarbiaujant ir padedant vieni kitiems įmanoma įveikti sudėtingus iššūkius. Akcentuota, kad vienybė yra labai svarbi ir mažinant šešėlinę ekonomiką.

„Šešėlis yra įsisenėjęs, ilgalaikis Lietuvos ekonomiką ir šalies gerovę kamuojantis virusas. Su juo reikia kovoti nelyginant su pandemija – susitelkus, neatidėliojant, nepaliekant spragų. Visi turime būti vieningi ir atsakingi, nes šiandien lengviausia suprasti ir įsitikinti, kaip nuo kiekvieno iš mūsų priklauso daugybės kitų bendruomenės narių likimai“, – atidarydama konferenciją kalbėjo Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė ir iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė. Pastebėjusi, jog per krizę geriausiai atsiskleidžia tikrosios vertybės, R. Skyrienė palinkėjo, kad vertybės būtų bendros ir dar tvirčiau vienytų valstybę, verslą ir visuomenę.

Ragino bendradarbiauti, o ne kurti kliūtis

Vienas iš konferencijos moderatorių, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkreipė dėmesį į per sunkmetį išryškėjusius pavyzdžius, kai verslas rūpinasi savo socialine aplinka, darbuotojais ir partneriais. Pasak jo, pozityvių pavyzdžių gali būti ir daugiau, jeigu visos pusės aiškiais suvoks savo kasdienių sprendimų svarbą ir atsakomybes. „Nerimą dėl pandemijos pajutome visi, todėl turime atrasti svarbiausius sąlyčio taškus, bendradarbiauti. Verslui labai svarbu neatsiriboti nuo pasaulio ir aplinkos – jausti atsakomybę ir matyti galimybes, kur ir kam galima padėti, juk per krizę kai kurios visuomenės grupės tapo itin pažeidžiamos – savalaikė pagalba išsaugo jų egzistavimą.

Politikai turi dar labiau paskatinti solidarumą – užtenka raganų medžioklės ir kaltinimų verslui. Metas baigti kovoti. Padėkime vieni kitiems iš širdies.

Valdininkai, ieškokite priežasčių pasitikėti verslu ir galimybių jam padėti. Baikite ieškoti priežasčių ir kabliukų, kaip įstatymu užkirsti kelią verslui veikti. Gerovę kuriame tik bendromis pastangomis. Bendromis pastangomis galime pakilti ir iš šios krizės“, – ragino R. Valiūnas.

„Kuomet ekonomiką ištinka šokas, tuomet svarbiausias klausimas ir pagrindas, nuo kurio reikia atsispirti – vertybės. Turime išsaugoti tai, ką jau sukūrėme, tai kas gera ir veikia. Kartu keitėme kultūrą, mokesčius mokėti tapo vis labiau normalu ir net madinga. Tikiu, kad nereikės pradėti iš pradžių, bet teks dar aktyviau susitelkti. Ir pasinaudoti šiuo ekonominiu sukrėtimu, kad taptume geresni ir stipresni“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Kovoti su šešėliu padeda ir kasdieniai įpročiai, ir valstybės sprendimai

Jau 9 metus iš eilės organizuojama akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ pabrėžiama, kad šešėlis – tai valstybei nesumokėti mokesčiai, dėl kurių negalime mokėti didesnių atlyginimų gydytojams, mokytojams, pareigūnams, ugniagesiams, taip pat prarandamos galimybės geriau sutvarkyti savo miestų ir miestelių infrastruktūrą, o šešėlines pajamas gaunantys asmenys netekę pajamų negauna ir socialinių garantijų – kai kuriems tai teko skaudžiai patirti savo kailiu per pastaruosius mėnesius.

Konferencijos „Kartu įveiksim!“ organizatoriai pastebėjo, kad sumažinti šešėlį, kaip ir apsisaugoti nuo koronaviruso, padeda net tokia paprasta priemonė kaip atsiskaitymas mokėjimų kortele. Mat nenaudojant grynųjų pinigų nuslėpti apmokestinamas pajamas tampa sudėtingiau. Per diskusijas buvo pasiūlyta ir dar daugiau sprendimų, kaip verslui, valstybei ir visuomenei prisitaikyti prie naujos realybės neišklystant iš vertybių kelio.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė atkreipė dėmesį, kad ekstremali situacija Lietuvoje paskatino sprendimus, kurie buvo ilgai atidėliojami. Ji vylėsi, kad šiandienos iššūkiai suteiks impulsą spartesnei skaitmenizacijai ir paskatins skaidrumą. „Niekam ne paslaptis, kad naujos technologijos, skaitmenizacija, atviri duomenys prisideda ne tik prie ekonomikos resursų didėjimo, bet turėtų tapti ir skaidresnės, atskaitingesnės valstybės varikliu. Visgi, man rodos, kad lig šiol dar judame dviem greičiais: vienas – tai greitas naujų inovacijų atsiradimas, prognozuojamas Fintech sektoriaus augimas, ir kitas – daug lėtesnis, tai mūsų valstybės pasiryžimas būti atvirai, ne tik prašyti ir valdyti mūsų duomenis, bet ir atverti savo turimus. Pavyzdžiui, šiuo metu daugelis duomenų apie vadinamuosius galutinius naudos gavėjus, t. y. tikruosius įmonių savininkus, akcininkus vis dar neprieinami, neturime pilnai atvertų duomenų ir apie viešuosius pirkimus. Manau, kad tokios informacijos viešinimas ir atvėrimas turi būti prioritetu mūsų valstybei, o tai ilgainiui, tikiuosi, prisidėtų ir prie spartesnio šešėlio mažinimo, padėtų kovoti su pinigų plovimu, korupcija bei geriau įtrauktų piliečius, reikalaujant įmonių atskaitingumo“, – teigė I. Dunčikaitė.

Pavyzdys ateities kartoms

Taip pat konferencijos dalyviai svarstė, kad dėl pandemijos praradus dalį planuotų pajamų ir sunkiai verčiantis gali kilti noras nemokėti valstybei dalies mokesčių. Todėl diskutuota, kaip verslui lengviau atsitiesti ir atsikratyti tokių minčių. Savo įžvalgomis taip pat dalinosi Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, „Swedbank Lietuva“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Dovilė Grigienė, verslininkė Odeta Bložienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė ir kiti ekspertai.

„Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė pridūrė, kad valstybės, verslo ir visuomenės narių elgesio pavyzdžiai per sunkmetį daro didelę įtaką jaunosios kartos pasaulėžiūrai ir besiformuojančioms vertybėms. „Lietuvos Junior Achievement“ tinklo mokyklose, kuriose vykdomos praktinio verslumo ugdymo programos, atliktas jaunimo požiūrio į verslumą ir verslą tyrimas atskleidė, jog Lietuvos vyresniųjų klasių moksleiviai verslą ir verslumą iš esmės vertina pozityviai: trys iš keturių jaunuolių mano, jog verslas Lietuvoje suteikia naudą visuomenei kurdamas darbo vietas ir mokėdamas mokesčius. „Panašu, kad ateityje Lietuva galės remtis jaunosios kartos indėliu į šalies ekonomikos plėtrą, nes mokiniai norėtų dirbti Lietuvoje, norėtų kurti savo verslą, norėtų prisiimti atsakomybę už komandą. Tad kiekvieną dieną priimdami sprendimus ir žengdami žingsnį į priekį, supraskime, kad esame pavyzdys jaunimui, ir jauni žmonės stebi suaugusius, ypač per sunkmetį. Mūsų priimami sprendimai dabar padeda pamatus šalies ekonomikai ateityje“, – pastebi A. Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

Akcijos savaitę šiemet kartu su skaidrios ir veiksmingos valstybės idėją remiančiais valstybės tarnautojais, visuomenės veikėjais, verslininkais, nevyriausybinių organizacijų vadovais Lietuvoje aktyviai skleidžiama žinia, kad kiekvienas galime prisidėti prie mūsų gerovės kūrimo.

Akciją globoja J. E. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ilgamečiai akcijos partneriai: LR Vyriausybė, Finansų ministerija,  „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, „Lietuvos Junior Achievement“.

Akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizuoja asociacija „Investors‘ Forum“ sąžiningai, skaidriai ir atsakingai veikiantį verslą vienijanti iniciatyva „Baltoji banga“.

Nuotraukų galerija