Skaidraus verslo ir sąžiningumo pamokos – jau nuo darželio
Mokesčiai – tai pareiga, užtikrinanti finansavimą daugybei mums būtinų paslaugų, tokių kaip mokyklų, policijos, gaisrinės, gydymo įstaigų veikla. Verslus būti sąžiningus ir mokėti mokesčius skatina iniciatyva „Baltoji banga“. Kol kas prie jos yra prisijungusi vienintelė privati bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo švietimo įstaigų grupė – darželių tinklas „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla. Šioms įstaigoms vadovaujantis Tomas Deržanauskas pasakoja, kaip apie pareigas ir mokesčių svarbą pradedama mokyti jau darželio grupėse.
Viena pirmųjų prie skaidraus verslo iniciatyvos prisijungusi švietimo įstaiga
„Tikime, kad geresnis ir sąžiningesnis pasaulis prasideda nuo mūsų pačių, tad nuo pat įsikūrimo tiek „Vaikystės sode“, tiek Karalienės Mortos mokykloje vadovaujamės etiško verslo principais: mūsų veikla yra sąžininga, skaidri, kuriame atsakingą ir pagarbų santykį su vaikais, šeimomis, darbuotojais, partneriais, valstybe – su visa aplinka. Mums svarbi ir artima iniciatyvos „Baltoji banga“ veikla, filosofija. Manome, kad kartu galime daugiau, todėl prisijungėme prie šios bendruomenės“, – apie motyvaciją prisijungti pasakoja darželių tinklo ir mokyklos vadovas.
„Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla – vos tarp kelių švietimo įstaigų, „Baltosios bangos“ narių. Pasak T. Deržanausko, galbūt Lietuvoje neįprasta švietimo paslaugą, vadinti verslu, tačiau šios įstaigos, kaip ir bet kuris kitas verslas, sukuria darbo vietas, moka mokesčius valstybei ir prisideda prie jos gerovės.
Atpažinti netinkamą elgesį padeda emocinio lavinimo žaislai
O kaip apie mokesčius kalbėti su vaikais? Pasak T. Deržanausko, pirmiausia vaikai turėtų suprasti, kad yra teisės ir yra pareigos.
„Visose mūsų gyvenimo srityse egzistuoja susitarimai, taisyklės, pareigos. Svarbiausia – kiek sąžiningai jų laikomės, ar mūsų vertybinės nuostatos leidžia nepaisyti susitarimų. Mokėti mokesčius yra pareiga. Tad mažylius sodeliuose ir vyresnius mokykloje ugdome parodydami, kad šalia teisių yra ir pareigos, kurias atlikti privalu. Taip pat labai svarbus vertybinis ugdymas, kad vaikai tvirtai žinotų ir, svarbiausia būtų patyrę, kas yra pagarba, pasitikėjimas, sąžiningumas. Suvoktų, kad taisyklės įveda tvarką ir aiškumą, o ne riboja. Mokome ne konkrečiai apie mokesčius, tačiau ugdome supratimą ir įgūdį, kad esi didesnės bendruomenės dalis ir kokia ta bendruomenė bus, priklauso ir nuo tavęs“, – sako vadovas.
„Vaikystės sode“ ir Karalienės Mortos mokykloje daug dėmesio skiriama vaiko charakterio ir emocinio intelekto ugdymui, o kartu – ir sąžiningumo principo diegimui. Darželiuose mokytojai nuolat stebi, kaip mažieji bendrauja, elgiasi įvairiose situacijose. Jei pastebi netinkamą elgesį (pavyzdžiui, bandė apgauti klasės draugą, melavo, nesidalino), visi klasės vaikai kviečiami į žaidimą su emocinio intelekto lavinimo žaislais, kuriais naudodamasis mokytojas situaciją, parodo iš kitos pusės – atskleidžia, kaip jautėsi kitas vaikas. Tuomet visa grupė vaikų kartu aptaria, kaip kitaip buvo galima pasielgti. Tai ugdo suvokimą, kaip pasielgti būtų buvę teisinga.
„Kita ugdymo dalis – finansinio raštingumo ugdymas. Kaziuko mugė švenčiama ko gero kiekvienoje ugdymo įstaigoje, kai vaikai su šeimos nariais prigamina skanėstų ar darbelių ir juos pardavinėja. Mes „Vaikystės Sode“ ir per tokias šventes daug dėmesio skiriame ugdymui, kokia kaina yra teisinga, kaip atiduoti grąžą ir pan.“, – sako T. Deržanauskas.
Ugdomas kitoks požiūris į mokesčius
Finansinio raštingumo ir antreprenerystės ugdymą Lietuvoje įgyvendinančios organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos narė Andželika Rusteikienė sako, jog suteikiant galimybę moksleiviams kurti verslus, jiems tenka susipažinti ir su mokesčiais. Tačiau finansinio raštingumo pamokose mokesčiai pristatomi kaip natūrali prekės ar paslaugos savikainos dalis.
„Organizacijos mokomųjų bendrovių kūrimo programa „AcceleratorX“ skirta susipažinti su realios rinkos analogu dar būnant mokyklos suole. Tokiu būdu mokome finansų planavimo, biudžetavimo, atlyginimų, o kartu ir mokesčių mokėjimo principų. Ir matyt, ne taip svarbu žinoti, kokius mokesčius turėsi sumokėti, kaip suvokti mokesčių mokėjimo svarbą, proporcingumą“, – sako A. Rusteikienė.
„Lietuvos Junior Achievement“ mokomosios bendrovės kūrimas – tai pirmieji praktinės patirties žingsniai, kurių metu moksleivis suvokia esminius finansinio raštingumo principus, juos išbando. „Išėjus į gyvenimą“ mokesčiai nebetampa naujiena.
„Taip pat siekiame, kad mokesčiai nebūtų suvokiami kaip „komunaliniai mokesčiai“, bet kaip ekonominės sistemos dalis. Pavyzdžiui, pamokose ekonomikos mokytojai dažnai akcentuoja moksleiviams, jog tik dėl to, kad jų tėvai moka mokesčius, jie gali nemokamai mokytis mokykloje. Kuo daugiau mokesčių bus skirta švietimui, tuo kokybiškesnį, individualesnį mokslą vaikai gaus. Taip pat turės daugiau galimybių išvykti mokytis ir už mokyklos ribų“, – sako „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.
Kuo labiau finansiškai išsilavinę vaikai – tuo nepatogiau tampa mokesčius slepiantiems tėvams
Prieš kelerius metus „Lietuvos Junior Achievement“ pradėjo integruotas finansinio raštingumo bei ekonomikos pamokas, skirtas pradinėms klasėms – tokią naujovę savanoriškai pritaikė 10 mokyklų.
Rusteikienė teigia, jog pradinukams šios temos – ypatingai įdomios ir įtraukiančios. Pradinukai dar neturi jokių išankstinių nuostatų, neigiamų patirčių. Jie stengiasi būti labai sąžiningi, viską tiksliai apskaičiuoti ir dar sužiūrėti, ar ir klasės draugas teisingai apskaičiavo. Šiose pamokose diegiamas pinigų, jų apytakos suvokimas, kad ateityje jaunuolis gebėtų valdyti savo norus, neįlįstų į skolas.
„Vaikai tampa savotiškais mokytojais savo šeimose, nes jie pradeda domėtis, o kiek mama ar tėtis uždirba, kiek jie sumoka mokesčių. Jei kažkuris iš tėvų iš tiesų nemoka mokesčių, šioje situacijoje gali pasijausti nepatogiai“, – svarsto A. Rusteikienė.
Nesąžiningas mokinys praleidžia progą išmokti
Mokesčių slėpimas – tai iš esmės nesąžiningas elgesys visuomenės atžvilgiu, siekiant būti „gudresniu“ už kitus, tai susiję ir su pilietiškumu. Todėl Karalienės Mortos mokykloje taip pat didžiulis dėmesys skiriamas akademinio sąžiningumo principams ir jų taikymui, pavyzdžiui, atsiskaitymų, rašto darbų ruošimo metu. Šio principo mokomi visų amžiaus grupių moksleiviai.
Siekiama, kad visi bendruomenės nariai: tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai, akademinį sąžiningumą vertintų kaip griežtą etikos ir elgesio normą bei principingai reaguotų į bandymus šią normą apeiti.
„Mokykloje ugdome mokinius, kurie laikosi moralės normų, elgiasi dorai, sąžiningai ir teisingai, gerbia kito asmens orumą, intelektualinę nuosavybę, grupės ar bendruomenės nuomonę, be to, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Vaikams aiškiname, kad nesąžiningas mokinys ne tik elgiasi neetiškai, bet ir praleidžia progą išmokti“, – teigia T. Deržanauskas.
Pagal dabar galiojančias Tarptautinio bakalaureato taisykles (o Karalienės Mortos mokykla ir akredituota Kembridžo ir Tarptautinio bakalaureato įstaiga), jei įrodoma, kad mokinys elgėsi nesąžiningai egzaminų ar atsiskaitymų metu, jis pašalinamas iš programos be teisės gauti šios programos diplomą. Taigi šių programų požiūris į akademinį nesąžiningumą – taip pat labai aiškus ir konkretus.
„Akademinį sukčiavimą apibrėžiame kaip sąmoningą ir nesąmoningą elgesį, dėl kurio mokinys ar keletas mokinių įgyja nesąžiningą pranašumą kito ar kitų mokinių atžvilgiu. Tai gali būti kito žmogaus idėjų, minčių ar darbų pateikimas kaip savo, slaptas dviejų ar daugiau mokyklos mokinių bendradarbiavimas atliekant užduotį, kurią kiekvienas turėtų daryti atskirai, sukčiavimas egzaminų ar testų metu“, – paaiškina T. Deržanauskas.