Verslo skaidrumas ir antikorupcija: kaip Lietuva atrodo OECD kontekste

2025 m. OECD ACN „Anti-Corruption Trends in Eastern Europe and Central Asia“ parengta ataskaita parodė, kad tarp kitų šalių Lietuva demonstruoja pažangą viešojo sektoriaus skaidrumo srityje, o verslo aplinkos sąžiningumo užtikrinimo srityje pasitempti vis dar yra kur.

Kaip pažymima ataskaitoje, Lietuva išplėtojo stiprią antikorupcinės politikos sistemą: veikia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), aiškiai reglamentuotos interesų konfliktų prevencijos taisyklės, nuolat atnaujinamos nacionalinės kovos su korupcija programos. Lietuva taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis OECD ACN tinkle, įgyvendina tarptautines konvencijas ir dalijasi patirtimi, ypač viešųjų pirkimų ir politikų interesų deklaravimo srityse.

Palyginti su kitomis regiono valstybėmis, Lietuva dažnai minima kaip gerosios praktikos pavyzdys – ypač dėl nuosekliai veikiančios antikorupcijos institucijos ir įtraukios pilietinės visuomenės. Tačiau siekiant išlaikyti šį statusą, būtina ne tik priimti įstatymus, bet ir užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą kasdienėje praktikoje.

Viešasis sekotrius – kur dar turime pasitempti?

Viešieji pirkimai. Nors Lietuva padarė pažangą skaidrinant procesus, OECD atkreipia dėmesį į būtinybę toliau mažinti rizikas, susijusias su neskaidriu konkursų vertinimu.

Politikos skaidrumas. Rekomenduojama stiprinti politinių partijų finansavimo kontrolę ir užtikrinti efektyvesnį lobistinės veiklos priežiūros mechanizmą.

Teismų nepriklausomumas. Tarptautiniai partneriai pabrėžia, kad būtina išlaikyti stabilumą ir skaidrumą teismų sistemoje, didinant pasitikėjimą visuomenėje.

Verslo skaidrumas: augantis brandumas ir iššūkiai

OECD pažymi, kad Lietuva per pastaruosius metus sustiprino įmonių skaidrumo ir atsakomybės mechanizmus – ypač viešųjų įmonių valdyme ir antikorupcinės atitikties gairėse. Daugiau bendrovių diegia vidaus etikos kodeksus, pranešėjų apsaugos priemones bei rizikų vertinimo sistemas.

Vis dėlto iššūkių dar yra, nors didesnės įmonės aktyviau prisitaiko prie tarptautinių reikalavimų, mažesnėms bendrovėms vis dar trūksta resursų ir žinių įdiegti efektyvias skaidrumo priemones.

OECD rekomenduoja Lietuvai stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei skatinti mažesnes įmones taikyti tokias pat skaidrumo priemones kaip stambios bendrovės, kad skaidrumo kultūra taptų universali visoje verslo aplinkoje.

Konkrečių priemonių, kaip didinti verslo skaidrumą, galima pasidairyti ir tarp kitų vertintų šalių veikiančia gerosios praktikos. Pavyzdžiui, Latvijoje yra įteisinta „compliance defence“ – aiški teisinė nuostata, leidžianti sušvelntinti atsakomybę įmonėms, kurios yra įdiegusios veiksmingas antikorupcines priemones. Daugumoje tyrime dalyvavusių šalių sėkmingai veikia nacionalinės ir nepriklausomos institucijos, ginančios verslo interesus viešojo sektoriaus atžvilgiu (pvz., verslo ombudsmenas).

Daugiau su tyrimo ataskaita ir duomenimis galite susipažinti čia.