Nelegalūs pesticidai Lietuvoje: iki 40 mln. eurų nuostolių ir rizika sveikatai

Ar galime būti ramūs dėl maisto saugos, kai dalis rinkoje cirkuliuojančių augalų apsaugos produktų (AAP) nėra ištirti, registruoti ar kontroliuojami? Ar tikrai galime džiaugtis mažėjančia korupcija, jei tuo pat metu penktadalis AAP rinkos išlieka šešėlyje? Šiuos klausimus kėlė asociacijos „CropLife Lietuva“ surengtos diskusijos „Kiek kainuoja tolerancija šešėliui augalų apsaugoje?“ dalyviai – teisėsaugos, valstybės institucijų, politikos, verslo ir ūkininkų atstovai.

Diskusiją moderavęs „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį į paradoksą: „Džiaugiamės, kad Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą aplenkė ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos vidurkį, tačiau žiūrėdami į AAP kontrolės situaciją matome, kad ji apie du kartus prastesnė negu ES vidurkis.“

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė diskusijoje pristatė problemos mastą atskleidžiančius duomenis: Lietuvoje nelegali augalų apsaugos produktų rinka sudaro apie 17–22 proc., o valstybės biudžetas kasmet netenka nuo 12 iki 40 mln. eurų. 

„Nelegalių produktų rizika nėra vien finansinė – skirtingai nei originaliuose produktuose, klastotėse esančios cheminės medžiagos ir priemaišos nėra tinkamai ištiriamos, todėl gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai“, – pabrėžė ji.

Ribota pasiūla, kainų skirtumai ir požiūrio klausimas

Diskusijoje nemažai dėmesio skirta priežastims, kodėl dalis rinkos vis dėlto renkasi nelegalius produktus. Anot ūkininko, 2024-2025 m. žemės ūkio ministro pareigas ėjusio dr. Igno Hofmano, valstybė turi sudaryti tokias sąlygas, kad nebūtų patrauklu pirkti nelegalų produktą.

Jis taip pat įvardijo ir praktinę problemą – mažėjantį legalių veikliųjų medžiagų pasirinkimą ir registruotų sprendimų trūkumą tam tikroms kultūroms: „Manau, kad kartais trūksta augalų apsaugos produktų ir jei ūkininkas neturi alternatyvos, tai ką jis tada daro? Ūkininkavimas irgi yra verslas, o ligų ir kenkėjų kontrolė yra labai svarbi. Nepadarius vieno ar kito veiksmo ūkininkas gali likti be pajamų. Be abejonės, prie to, jog ūkininkai ieško alternatyvų, prisideda ir kaina. Jei būtų pakankamas pasirinkimas ir adekvati kaina, tai šie dalykai savaime spręstų problemą“, – sakė jis.

Tuo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis atkreipė dėmesį, kad problema susijusi ne tik su pasiūla ar kontrolės apimtimi, bet ir su pačiu požiūriu. „Turime ūkio subjektų, kurie kaip pirko, taip ir perka nelegalius augalų apsaugos produktus, nors turi teisminių procesų. Tai yra ir mentaliteto klausimas, todėl einame į socialinį dialogą“, – teigė jis.

Sprendimai: švietimas, atsakomybė ir viešumas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Rolandas Kiškis akcentavo, kad šešėlio problema turi tapti aiškiu valstybės prioritetu. „Jeigu kalbame apie šešėlį, turime kalbėti apie valstybės prioritetą. Reikia bendro tinklo, į kurį įeitų visos teisėsaugos institucijos, vieno kanalo informacijos apsikeitimui ir tikslinių bendrų veiksmų. Tokie modeliai veikia kitose Europos valstybėse – kai susitelkiama, rezultatai ateina“, – sakė jis.

Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius pabrėžė neišvengiamų pasekmių svarbą. „Nustačius nelegalios augalų apsaugos priemonės naudojimą ūkyje turi būti taikomos poveikio priemonės, ir apie tai turi žinoti ūkininkai“, – teigė jis. 

Iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė diskusijoje priminė ir viešumo svarbą kaip veiksmingą prevencijos priemonę. „Jei sektorius turi duomenų, kad įmonės nesilaiko reikalavimų ir nuolat pažeidinėja taisykles, kodėl jos negalėtų būti viešinamos? Viešumas veikia“, – teigė ji.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas ragino problemą spręsti kompleksiškai. „Prevencija yra ne tik apie teisės aktus. Tai socialinis ir ekonominis klausimas, tai švietimas, bendradarbiavimas. Baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė, kai kitos priemonės neveikia“, – sakė jis. 

Pasak E. Jablonsko, būtina kalbėti ir apie sveikatos rizikas: „Jeigu kalbame apie pesticidus, turime kalbėti ne tik apie žalą gamtai, bet ir apie žalą savo vaikams bei patiems žemdirbiams, kurie dažnai dirba tiesiogiai kontaktuodami su šiomis medžiagomis.“

Reikia ir morkos, ir lazdos

Apibendrindama diskusiją Z. Varanavičienė pabrėžė, jog augalų apsaugos produktai nėra paprasta prekė, todėl taisyklės turi būti ne deklaratyvios, o realiai įgyvendinamos. „Yra legalus verslas, kuris laikosi taisyklių, ir yra kita pusė, kuri tas taisykles ignoruoja. Teisėkūros tikslas – uždaryti landas, kuriomis naudojasi nelegalūs veikėjai. Reikia plėsti legalių sprendimų pasirinkimą, bet tuo pačiu suvienodinti taisykles fizinei ir elektroninei prekybai, nes šiandien būtent ten atsiveria didžiausios rizikos“, – teigė ji.

Pasak asociacijos vadovės, delsimas gali kainuoti per brangiai. „Mes kalbame apie sudėtingus cheminius junginius, su kuriais negalima žaisti. Neužtenka turėti gerų įstatymų – jie turi veikti. O veikti jie gali tik tada, kai yra politinė valia, aiškios atsakomybės ir kasdienis institucijų susitelkimas. Tik tada tolerancija šešėliui taps ne norma, o išimtimi“, – reziumavo Z. Varanavičienė.

—-

Asociacijos „CropLife Lietuva“ informacija.