Verslas apie viešuosius pirkimus: skaidrėjimo ženklų yra, tačiau rizikos – išlieka

Balandžio 28 d. vykusioje Transparency International Lietuvos skyriaus surengtoje diskusijoje „Kiek viešieji pirkimai atsparūs korupcijai ir ką galime daryti geriau?“ susitiko skirtingų sektorių atstovai – nuo viešųjų pirkimų vykdytojų ir verslo iki sprendimų priėmėjų, kontrolės institucijų ir pilietinės visuomenės.

Diskusijoje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas, „Baltosios bangos“ iniciatyvos vadovė Ieva Lapeikienė ir Transparency International Lietuvos skyriaus programų vadovė Ieva Dunčikaitė-Urmanavičienė. Diskusiją moderavo organizacijos vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Atstovaudama atsakingą verslą ir „Baltosios bangos“ narius, Ieva Lapeikienė atkreipė dėmesį, kad nors kai kuriose srityse matoma teigiamų pokyčių, kai kurios įmonės vis dar atsisako dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl įtarimų dėl neskaidrumo ar galimai iš anksto suplanuotų konkurso rezultatų.

Korupcijos rizikos – visame pirkimų cikle

Pasak I.  Lapeikienės, korupcijos rizikos išryškėja jau ankstyvame pirkimo planavimo etape ir išlieka iki pat projekto įgyvendinimo:

• Konkursų sąlygų pritaikymas konkretiems tiekėjams ribojant konkurenciją;
• Neaiškūs, subjektyvūs ar nerealūs vertinimo kriterijai;
• Neefektyvus lėšų naudojimas – dubliuojami sprendimai, prastas planavimas;
• Mažos vertės pirkimai, atliekami apklausos būdu be aiškaus skaidrumo;
• Nepakankamas tiekėjų kvalifikacijos, sprendimų kokybės ir įgyvendinimo vertinimas;
• Silpna kontrolė įgyvendinant projektus.

Siūlomi sprendimai: dialogas, skaidrumas, skaitmenizacija

Siekdami skaidresnių pirkimų, atsakingi verslai siūlo:

Didelės vertės pirkimų atveju:

• Organizuoti atvirą dialogą su tiekėjais dar prieš paskelbiant konkursus;
• Aiškiai pagrįsti pirkimo poreikį;
• Parengti gaires ir paaiškinimus sudėtingiems ar specifiniams pirkimams (pvz., finansiniams);
• Vertinti ne tik kainą, bet ir kuriamą vertę, rezultatų pasiekimus, tiekėjų patirtį, pajėgumus, inovatyvumą;
• Įgyvendinus pirkimą – analizuoti jo rezultatus, į procesą įtraukiant ir tiekėjus.

Mažos vertės pirkimų atveju:

Centralizuoti, standartizuoti ir skaitmenizuoti procesus;

Pasitelkti gerąją praktiką iš jau veikiančių sprendimų rinkoje.

STT: sprendimų skaidrumas priklauso nuo žmonių

Diskusijoje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas priminė, kad esminės korupcijos rizikos slypi ne tik sistemose, bet ir žmogiškuosiuose veiksniuose:

„Procedūrų vykdymo kokybė, planavimo stoka, kompetencijų trūkumas ir žmogiškasis faktorius, kai nepakankamai kontroliuojami asmeniniai interesai – tai pagrindiniai korupcijos rizikos veiksniai“, – teigė jis.

Norint užtikrinti skaidresnius pirkimus, STT atstovo nuomone būtina:

• Objektyviai vertinti pirkimo poreikį;
• Nuolat kelti darbuotojų kompetencijas;
• Skirti daugiau dėmesio strateginiam planavimui ir procesų skaitmenizacijai;
• Atverti duomenis ir užtikrinti jų kontrolę;
• Efektyviai naudoti nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Bendras tikslas – skaidrus ir efektyvus valstybės lėšų panaudojimas

Diskusija atskleidė, kad sąžiningi viešieji pirkimai – tai visų bendras rūpestis. Tik pasitelkus bendradarbiavimą tarp viešojo sektoriaus, verslo, kontrolės institucijų ir pilietinės visuomenės, galima kurti atviresnę, skaidresnę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą.